„Rasų radijas“ pristato naują kasmėnesinę „Sodas 2123“ rezidentų laidą „Unarcheology Radio“, kurią veda Demetrio Castellucci. Pirmasis laidos pasirodymas radijo galerijoje - grojaraštis, sudarytas iš banginių garsų, įrašytų įvairiose pasaulio vietose. Jis bus transliuojamas rugpjūčio 3 d., 20 val.

Unarcheology Radio #1

„Rasų radijas“ pristato naują kasmėnesinę „Sodas 2123“ rezidentų laidą „Unarcheology Radio“, kurią veda Demetrio Castellucci. Pirmasis laidos pasirodymas radijo galerijoje – grojaraštis, sudarytas iš banginių garsų, įrašytų įvairiose pasaulio vietose. Jis bus transliuojamas rugpjūčio 3 d., 20 val.
Laidoje transliuojamų kūrinių sąrašas ir tekstas, sudarytas Demetrio, šiek tiek praskleidžia išskirtinį banginių garsų pasaulį:

  1. Ledo urvo viduje – 13/3/2016 – Baltijos jūros krantas (Jano Eerala’os įrašas)
  2. Maui banginis II
    Iš Davido Rothenbergo ir Michaelo Dealo „New Songs of the Humpback Whale“ (2015)
  3. Orkų („banginių žudikų“) vokalizacijos
    Iš McMurdo okeanografijos observatorijos
  4. Madagaskaro banginis I
    Iš Davido Rothenbergo ir Michaelo Dealo „New Songs of the Humpback Whale“ (2015)
  5. Vedelio ruoniai (po vandeniu)
    Iš Douglaso Quino „Antarctica“ (1998)
  6. Baltųjų delfinų šūksniai
    Įrašyta Cunninghamo įlankoje Somerseto saloje, Nunavute (Kanada).
  7. Banginio solo
    Iš „Songs of the Humpback Whale“ (1979)
  8. Tongos banginiai
    Iš Davido Rothenbergo ir Michaelo Dealo „New Songs of the Humpback Whale“ (2015)
    Garsas vandeniu keliauja greičiau nei oru. Įprastomis sąlygomis, oru garsas keliauja apytiksliai 343 m/s, o vandeniu – 1480 m/s greičiu.
    Pirmieji šio rinkinio garsai atkeliauja nuo užšalusios Baltijos jūros – jie buvo įrašyti properšoje ties Siikarantos krantu, Reposaari saloje Suomijoje. Lauko įrašų rinkėjas Janas Eerala lediniame krante suformavo skylę ir joje po ledu įtaisė mikrofonus.
    Antrasis įrašas darytas 2010 m. Maui saloje ir priklauso albumui „New Songs of the Humpback Whale“ (2015) – jame įamžinti naujausi kuprotųjų banginių dainų įrašai. Šie gyvūnai yra vieninteliai žinduoliai (neskaitant tik Grenlandinio banginio) savo seksualinių signalų perdavimui naudojantys vis kintančias garsų sekas. Jų dainos remiasi specifiška hierarchiška struktūra: dainos pagrindą sudaro pavieniai, iki kelių sekundžių trunkantys nepertraukiami banginių išleidžiami garsai (kartais jie įvardijami tiesiog „natomis“). Šių garsų dažniai svyruoja tarp 20 Hz ir 24 kHz (standartinė žmogaus klausos apimtis yra tarp 20 Hz ir 20 kHz). Garsiniai vienetai gali kisti pagal dažnį (pvz. garso aukštis natai skambant gali pakilti, nusileisti arba likti toks pas) arba pagal garso stiprio amplitudę (t.y. garsėti ar tylėti). Tačiau atvaizdavus dainą spektrografiškai ir atitinkamai suvedus dažnių juostą yra matyti, kad dainoje FM garsai tendencingai pusluoja.
    Keturių ar šešių garsinių vienetų rinkinys vadinamas subfraze, ji trunka apie 10 sekundžių. Dvi subfrazės sudaro frazę. Įprastai banginis tą pačią frazę kartoja nuo 2 iki 4 minučių – tai yra laikoma jo dainos tema. Tokių temų visuma vadinama banginio daina. Ji gali trukti daugmaž iki 30 min. ir būti kartojama valandomis, kartais net dienomis. Tokia rusiškos „matrioškos“ lėlę primenanti garsų hierarchija suponuoja sudėtingą sintaktinę struktūrą, savo kompleksiškumu kur kas labiau nei kitų gyvūnų (pavyzdžiui, paukščių dainų, kurių struktūra grynai linijinė) artimesnę žmogaus komunikavimui.
    Visi vienoje vietovėje esantys banginiai tuo pačiu metu „dainuoja“ tą pačią dainą, einant laikui ji yra pamažu, tačiau nuolat vystoma. Pavyzdžiui, per mėnesį konkretus garsinis vienetas, prasidėjęs tonacijos kilimu (dažnio didėjimu), gali iš lėto nusistovėti ir tapti pastovia nata. Kitas vienetas gali pastoviai garsėti. Keičiasi ir banginių dainos vystymosi tempas – vienais metais daina gali kisti gana greitai, tačiau kitais metais variacijų pastebima visai nedaug. Tose pačiose geografinėse teritorijose (o tai gali būti ištisi vandenynų baseinai) esantys banginiai linkę atlikti panašias dainas, kurios skiriasi tik nežymiomis variacijomis. Pastebima, kad dainoms vystantis prie senesnių sekų grįžtama nėra. 19 metų banginių dainų analizė parodė, jog jose galima atpažinti bendrinius modelius, tačiau identiškų garsinių kombinacijų pasikartojimų nebuvo.
    Orkų („banginių žudikų“) atveju (trečiasis įrašas) suvienodintų pulsuojančių šūksnių laiko ir dažnio kontūrai leidžia atpažinti tipines grupes: tos pačios motinos banginių grupes, iš kelių tokių grupių sudaromus būrius ir didesnius bendrais šūksniais pasižyminčius banginių klanus. Manoma, kad šioms grupėms būdingų skirtingų tipų šūksnių išmokstama būrio lygmenyje – šiuos garsus žmonės klasifikuoja klausydami bei analizuodami jų vizualines spektrines reprezentacijas. Klasifikacijos „ausimis ir akimis“ orkų dainoms pakako – ji padėjo atskleisti šių gyvūnų grupėms būdingus akustinius repertuatus bei atpažinti vokalinius jų mainus.
    Ketvirtoji daina – tai Madagaskare 2007-aisiais įrašyti kuprotieji banginiai.
    Penktojoje girdimi po Antarktidos ledu esantys Vedelio ruoniai, skleidžiantys švilpesius, treles, žemo dažnio zvimbimą ir čirškimą. 2017-2018 m. McMurdo povandeninio garso observatorijoje buvo pastebėta, jog jie skleidžia ir žmogaus ausimi negirdimą ultragarsą. Vis dar nėra žinoma, kokiu būdu ruoniai naviguoja ir medžioja tamsiausiuoju antarktinių žiemų metu, todėl tyrėjai toliau atlieka tyrimus – svarstoma, galbūt ruoniai ultragarsą naudoja echolokacijai.
    Šeštoji daina – tai jaunų ir suaugusių baltųjų delfinų (Belugos banginių) šūksniai, įrašyti Cunninghamo įlankoje, Kanados Arktyje. Ankstyvųjų banginių medžiotojų pavadinti „jūros kanarėlėmis“, baltieji delfinai pasižymi viena kopleksiškiausių komunikacijos sistemų visoje gyvūnų karalystėje. Be to, įprastai tai vyksta tuo metų laiku, kuomet čia vyrauja aklina tamsa.
    Septintoji šio rinkinio daina yra iš „Songs of the Humpback Whale“. 1979 m. vienas 25 kalbomis leidžiamas žurnalas savo galiniame puslapyje pridėjo papildoma „garso puslapį“ ir tokiu būdu išplatino net dešimt milijonų vienu kartu išleistų šio albumo kopijų.
    Paskutinė daina – tai 2008 m. darytas kuprotųjų banginių įrašas iš Tongos.
    Sudarė Demetrio Castellucci, vertė Austėja Masliukaitė.
    „Unarcheology“ (unarcheology.com) yra internete egzistuojanti draugija, kurią kuruoja grupė žmonių, įsikūrusių Vilniuje, Lietuvoje, leidžianti originalią muziką bei miestuose ir slėniuose užfiksuotų garsų rinkinius.
    „Sound Gym“ yra „Unarcheology“ būstinė ir studijos galerija.
    Programą sudaro pasirodymai, filmų peržiūros ir instaliacijos.
    https://www.unarcheology.com
    https://www.instagram.com/unarcheology
    📷: „Payne“ ir „McVay“ 1971 m. mokslinio straipsnio viršelis, kuriame pavaizduota dvylikos minučių kuproto banginio dainos struktūra, spalvas pridėjo Michael Deal.