The Mainline grupė ir Autoturk
Projekto pavadinimas: Įvairialypė medžiaga (Versatile Material)
„Įvairialypė medžiaga“ – tai garsui ir pavidalams skirtas projektas; jo autoriai, menininkių grupė The Mainline [Lena Kilina ir Sofya Chibisguleva] bei Autoturk, tiria garsinės erozijos reiškinį. Projektas pristatomas kaip trys garso istorijos trimis kalbomis – rusų, kinų mandarinų ir brazilijos portugalų (atlieka Lena Kilina). Kiekvienas įrašas – tai įtraukiantis garso spektaklis. Mitologiniai jų scenarijai buvo įkvėpti to meto politinių naratyvų: sovietiškos Rusijos praeties apsvarstymo, Brazilijos visuomenės nusivylimo prezidentu Jairu Bolsonaro bei uigūrų koncentracijos stovyklų Šiaurės Kinijoje.
„Įvairialypė medžiaga“ – tai projektas apie pėdsakus, apie žmogaus balsais kuriamus rezonansus, galinčius paveikti betoną, o kartu ir bet kokį autoritarinį režimą. Juo pristatomi fiziškai matomi pasipriešinimo padariniai ir nesibaigianti, tarp sampratų „norėčiau“ ir „esu“ vykstanti galios jėgų kova. Istorijos čia tariamos tyliai, patalpose, jos bene šnabždamos, ir vis dėlto, vibruodamos kolonėlėmis jos pamažu ardo pastato betoną.
Skulptūrinė instaliacija pirmąsyk pristatyta Maskvos „Ground Khodynka“ galerijoje 2020 m. Betoniniai gėlių vazonų formos stiprintuvai buvo pagaminti naudojant kinams, rusams ir brazilams įprastus grūdus – tai prieinamiems „antrųjų pasaulio šalių“ būstams būdingo improvizacinio dekoro citata.
Apie menininkus
The Mainline grupę sudaro dvi narės, Lena Kilina (PhD) ir Sofya Chibisguleva (MA), kuriančios Anglijoje, Brazilijoje, Kinijoje, Lietuvoje bei Rusijoje.
„The Mainline grupė yra tarsi arterija, tarp dviejų plaučių (Kilinos ir Chibisgulevos) pumpuojanti žmonių, mašinų, erdvių ir vietovių istorijas. Esame naujo pobūdžio menininkų grupė, neprivalome koegzistuoti, kad galėtume kurti kartu. Mes – amžinosios istorijų sekėjos (storytellers), pasikausčiusios diskusijoms technosferoje. Esame Rytai ir Vakarai, pamirštų ideologijų vaikai, migrantės globaliu mastu, gimusios nebeegzistuojančiose šalyse. Mes – tai architektūra, pasakojimas, analizė, terapeutas ir dainininkas naujosios post-visko Apšvietos chore.
Tiek atskirai, tiek kartu mes kuriame istorijas apie žmonių ir jų kultūrinės praeities bei bendruomeninės ateities sandūras. Pasitelkiame šiuolaikines pasakojimo formas: garsą, audioknygas, meno terapiją ir spausdintą mediją. Tikime, jog gyvenimas pagreičio varomame amžiuje, kuriame žmonės jau yra praradę gebėjimą bendrauti ir gaminti konvenciniais būdais, reikalauja kritinio retrospektyvinio žvilgsnio į kultūrai esminius praeities momentus bei judėjimus.“
Libretas (ištraukos iš įrašų) / „Įvairialypė medžiaga“
Senasis Kašgaras – tanki plytinių lūšnų gyvenvietė nuolatinėje žemės drebėjimų grėsmės akivaizdoje. Naktį guliu kankinama nemigos, nerimaudama dėl siauruose tamsiuose skersgatviuose esančių vargšų uigurų – bet kurią akimirką jie gali būti užmušti krentančių plytų. Du tūksančiai struktūrinio nestabilumo metų.
…neformalūs prezidento darbuotojų bei Kasyklų ir energijos ministerijos organizuojami susitikimai Brazilijos Katalikų katedroje, garsiojoje betono baptisterijoje. Yra architektų, kritikuojančių natūralių formų imitavimą naudojant nenatūralias industrines medžiagas.
Netikėtai, net pati sau, įžengiau į šią vaiskią, dangiškos šviesos nustviekstą „kitą“ žemę. Architektūrai mirštant bjaurumo nėra, esti tik liūdesys.